Kodėl į komandą svarbiau priimti žmogų pagal asmenines savybes, o ne patirtį?
Kodėl į komandą svarbiau priimti žmogų pagal asmenines savybes, o ne patirtį?
Įdarbinant naują komandos narį, dažnai pagrindinis dėmesys skiriamas jo profesinei patirčiai ir jo įgūdžiams. Tačiau sėkmingai komandai kurti kur kas svarbiau yra žmogaus asmeninės savybės, gebėjimas bendradarbiauti ir prisitaikyti prie kolektyvo. Net pats geriausias specialistas gali neatnešti naudos, jeigu nesugeba dirbti komandoje, kelia konfliktus arba nesidalija žiniomis.
Mano nuomone komandiškumas yra kertinis dalykas, lemiantis komandos darbingumą ir atmosferą. Darbuotojas, kuris geba klausytis kitų, yra linkęs geranoriškai spręsti problemas ir palaikyti kolegas, prisideda prie komandos sėkmės labiau nei tas, kuris turi didelę patirtį, bet elgiasi arogantiškai, yra destruktyvus, negeba dirbti kartu, jo kalboje dažniau išgirsi AŠ, o ne MES. Gerai sutarianti komanda gali greitai išspręsti iškilusius iššūkius, nes jos nariai jaučiasi palaikomi ir motyvuoti.
Nors aukštos kompetencijos darbuotojas gali atrodyti kaip didelė vertė įmonei, jei jis yra konfliktiškas ir nesugeba dirbti komandoje, jo poveikis gali būti destruktyvus. Toks žmogus kelia įtampą, mažina kitų motyvaciją ir trukdo bendram darbo procesui. Net jei jis pats dirba labai gerai, neretai jo buvimas gali slopinti kolektyvo produktyvumą ir iniciatyvumą. Kai komandoje tokio darbuotojo nelieka, komanda susivienija, pagerėja atmosfera, didėja pasitikėjimas ir bendradarbiavimas. Likę kolegos tampa labiau įsitraukę, norėdami įrodyti savo vertę, todėl įmonės rezultatai ne tik nesuprastėja, bet dažnai net ir pagerėja.
Be to, darbiniai įgūdžiai yra išmokstami, o asmeninės savybės keičiasi kur kas sunkiau arba, deja, bet yra nepakeičiamos. Įmonė, kuri įdarbino darbuotoją, gali investuoti į mokymus ir tobulinimą, pasitelkti į pagalbą komandos formavimo guru, tačiau per trumpą laiką pakeisti žmogaus požiūrį, vertybes ar darbo etiką yra beveik neįmanoma arba tai padaryti itin sudėtinga. Todėl priimant naują kolegą verta daugiau dėmesio skirti jo lankstumui, norui mokytis ir gebėjimui prisitaikyti.
Tinkamai parinkti komandos nariai sukuria teigiamą darbo aplinką, kuri skatina produktyvumą. Kai komandoje vyrauja pagarba ir bendradarbiavimas, darbuotojai jaučiasi saugesni ir labiau įsitraukę į veiklą. Tai tiesiogiai veikia tiek darbo rezultatus, tiek darbuotojų pasitenkinimą bei lojalumą organizacijai.
Todėl įdarbinant naują žmogų svarbu ne tik jo turima patirtis, bet ir tai, kaip jis derės prie esamos komandos. Pasirinkus kandidatą, kuris vertina bendradarbiavimą, yra pozityvus ir atviras naujoms idėjoms, galima sukurti darnią ir stiprią komandą, kurioje kiekvienas jausis vertinamas ir motyvuotas siekti bendrų tikslų.
Kodėl aš pabrėžiu, kad darbuotojus renkuosi ne vien pagal kompetencijas, bet ir pagal jų asmenines savybes? Kodėl tai man svarbu?
Man svarbu, kad komandoje vyrautų harmonija, todėl renkuosi žmones, kurie dera su jau esamais kolegomis. Jei žmogus dalijasi mūsų vertybėmis – komandiškumu, noru padėti kitiems, vidine motyvacija – manau, kad jis lengviau įsilies į kolektyvą ir bus produktyvus.
Kaip užtikrinu, kad nauji darbuotojai pritaptų prie komandos?
Skiriu jiems mentorius (jau dirbančius darbuotojus), kurie padeda įsilieti į darbo aplinką. Taip pat, pagal išgales, organizuoju komandos renginius, susitikimus. Manau, kad jie padeda geriau pažinti vieniems kitus neformalioje aplinkoje.
Kaip aš bandau atpažinti vidinę motyvaciją?
Stebiu, kaip žmogus elgiasi atrankų metu. Man svarbu, ar žmogus domisi ne tik darbo užduotimis, bet ir pačia organizacija, jos vertybėmis. Taip pat stebiu, kaip jis kalba apie ankstesnę patirtį – ar mato galimybes mokytis, ar tiesiog skundžiasi iššūkiais.
Ar neturintis patirties, bet tinkantis pagal vertybes žmogus gali gauti darbą mano komandoje?
Taip! Jeigu matau, kad kandidatas nori augti, duodu jam šansą. Iš patirties jau galiu drąsiai teigti, kad patirtis ateina su laiku, bet vidinė motyvacija turi būti jau dabar.
Kaip sprendžiu situacijas, kai darbuotojas gerai atlieka savo darbą, bet neprisitaiko prie komandos?
Bandau su tuo žmogumi kalbėtis. Tačiau, deja, ne visada pokalbiai duoda norimą rezultatą. Darbuotojas turi savo tiesą, kuri nesutampa su kitų komandos narių nuomone. Tuomet kalbuosi su likusiais komandos nariais ir stengiuosi kuo labiau parodyti geras pastarojo kolegos savybes. Kitaip tariant – stengiuosi iškapstyti visus to kolegos pliusiukus ir akcentuoti būtent juos ir jų svarbą, naudą mūsų komandai. Daug kalbu apie tai, kad mes esame skirtingi ir, deja, tam tikrų savybių pakeisti negalime, bandykime į jas nekreipti dėmesio.
Kokių savybių ieškau darbuotojuose?
Ieškau atvirumo, noro mokytis, pozityvaus požiūrio, atsakomybės ir, žinoma, komandiškumo. Pavyzdžiui neseniai vykdžiau atranką. Vienas iš etapų buvo tam tikri „namų darbai“. Kandidatai atlieka tam tikras užduotis raštu. Viena iš kandidačių prisipažino, kad vieną iš užduočių jai padėjo atlikti bičiulė, nes ji pati neišmąstė, kaip tą užduotį atlikti. Būtent šis jos atvirumas buvo vienas iš dalykų, kuris taip pat man padėjo apsispręsti, priimant sprendimą šiai merginai pasiūlyti darbo vietą. Šioje situacijoje man buvo itin svarbu, kad žmogus yra atviras, nebijo prisipažinti, kad dar kažko nežino ir ieško pagalbos.
Kaip vyksta mano atrankų procesas?
Darbo pokalbiuose daugiau dėmesio skiriu ne CV faktams, bet žmogaus požiūriui, jo vertybėms ir energijai. Dažnai užduodu klausimus, kurie padeda suprasti, kaip jis reaguoja į iššūkius ir kaip elgtųsi mūsų komandoje. Dažnai darbo pokalbiai (bent jau man taip subjektyviai atrodo) primena draugiškus pasikalbėjimus.
Kaip skatinu darbuotojų motyvaciją ilgalaikėje perspektyvoje?
Įmonėje suteikiame galimybes augti, siūlome mokymus, atsižvelgiame į jų idėjas ir iniciatyvas. Taip pat stipriname komandos dvasią per bendras veiklas.
Kokius klausimus dažnai užduodu per darbo pokalbius?
Pavyzdžiui, „Kodėl atsiuntei mums savo CV? Kas tave „užkabino?“, „Ką tau reiškia komandiškumas?“, „Kaip reaguoji į nesėkmes?“, „Kas tave motyvuoja dirbti?“, „Ko tikiesi iš darbdavio?“, „Kokios yra tavo blogosios savybės dėl kurių savęs neimtum į darbą?“, „Ką norėtum veikti, jeigu nereikėtų pinigų ir galėtum veikti bet ką?“, „Kur matai save po 5 metų?“ – šie klausimai leidžia man suprasti žmogaus požiūrį ir vertybes.
Ar pasitaikė atvejų, kai pasamdžiau žmogų be reikiamos patirties, bet jis tapo puikiu komandos nariu?
Vienareikšmiškai TAIP, ir ne vieną kartą! Žmonės, neturintys patirties, tačiau turintys tinkamas vertybes ir vidinę motyvaciją, tampa puikiais darbuotojais ir greitai išmoksta reikiamų įgūdžių.
Ką daryčiau, jeigu atrankos metu kandidatas puikiai atitiktų kvalifikacinius reikalavimus, bet nepritaptų prie kolektyvo?
Vienareikšmiško atsakymo į tokį klausimą nėra. Jeigu tai būtų pozicija, kur reikalingus įgūdžius galima išsiugdyti ir paskyrus žmogui tinkamą mentorių jis galėtų greitai perimti reikalingas kompetencijas, greičiausiai kad darbo vietą pasiūlyčiau žmogui su tinkamomis vertybėmis ir su mažiau patirties arba neturinčio patirties. Tačiau, jeigu ieškočiau darbuotojo į poziciją, kurioje bendradarbiauti su kitais kolegomis reikia nedaug, o kompetencijų reikia išskirtinių ir taip paprastai jų neįgausi, galimai, priimčiau į komandą ir ne visai komandišką žmogų. Turėčiau 3-jų mėnesių bandomą laikotarpį, kurio metu būtų stebima situacija.
Kaip įvertinu, ar kandidato asmeninės savybės dera su komandos vertybėmis?
Stebiu, kaip jis bendrauja, kokią energiją skleidžia, kaip reaguoja į klausimus apie komandiškumą ir iššūkius. Taip pat labai svarbu, kiek jo kalboje yra AŠ ir, kiek yra MES.
Kokia yra svarbiausia pamoka, kurią išmokau atrinkdama darbuotojus?
Nors patirtis yra labai svarbu, tačiau žmonių vertybės ir požiūris yra svarbesni nei jų patirtis arba įgūdžiai.
Ar kada nors pasigailėjau dėl į darbą priimto žmogaus?
Ne! Visos situacijos yra situacijos iš kurių stengiuosi pasimokyti ir kaupti savo pačios asmeninės patirties bagažą. Turėdama kuo daugiau skirtingų patirčių, tikiuosi, ateityje daryti vis teisingesnius sprendimus, nes jau žinosiu ne tik, ką reikia daryti, bet ir, ko nereikia daryti. Turint skirtingų patirčių didėja tikimybė pačiai „ant to paties grėblio“ antrą ar trečią kartą neužlipti.
Kokie žmonės labiausiai tinka mano komandai?
Pirmiausia mano komandoje laukiami žmonės, kurie yra iniciatyvūs, pozityvūs, noriai mokosi, dalinasi savo patirtimi su kitais, palaiko nesėkmės atveju, yra empatiški ir geba dirbti komandoje.
Ar verta įdarbinti darbuotojus, kurie gali būti labai talentingi, bet nėra komandiški?
Ne mano atveju. Mūsų padalinyje itin svarbu dirbti kartu, todėl individualistai, mano manymu, ilgainiui jaustųsi ne savo vietoje, neįvertinti.
Ar visada asmeninės savybės svarbiau negu kompetencijos?
Deja, tačiau ne į visas darbo pozicijas gali priimti asmenį pirmiausiai atsižvelgdamas į to žmogaus asmenines savybes. Jeigu būčiau ligoninės direktorė ir ieškočiau chirurgo, tai, visgi, jo darbinės kompetencijos būtų svarbiau už jo asmenines charakterio savybes.
Mano trys pagrindiniai patarimai vadovams, norintiems suformuoti stiprią komandą:
- Nuolat stiprinkite komandos ryšius ir palaikykite atvirą komunikaciją.
- Rinkitės žmones pagal vertybes, ne tik pagal įgūdžius.
- Sukurkite įtraukiančią aplinką, kurioje žmonės norėtų dirbti.
Mano žinutė kitoms įmonėms, kurios renkasi darbuotojus, pirmiausia, pagal patirtį
Kompetencijos yra itin svarbu, bet žmonės dirba ne vien su skaičiais arba užduotimis. Žmonės dirba ir vieni su kitais. Jeigu norite stiprios komandos, ieškokite ne tik profesionalų, tačiau ir žmonių, kurie kurs pozityvią atmosferą ir tikrai pritaps prie padalinio ar įmonės kultūros.
Laima Ramanauskaitė-Merkienė
Elektroninės prekybos vadovė
Laima.RM@gmail.com