Finansų ekspertas Evaldas Remeikis: „Viena turto klasė 2025 m. žibės itin ryškiai“
Ieškantiems patrauklių lėšų įdarbinimo būdų atėjo laikai, kai tokių tradicinių taupymo priemonių kaip indėliai patrauklumą vis labiau ima stelbti mažėjančių palūkanų regimybė, įmonių obligacijų rinkoje sėkmės istorijas keičia pranešimai apie laiku neįvykdytus įmonių įsipareigojimus, o pakilusios NT kainos ir aukšta nuomos pasiūla vis dar prispaudusios laiko NT grąžas.
Tad tokie alternatyvūs investavimo būdai kaip tarpusavio skolinimo (angl. peer to peer lending, P2P) platformos turi visas galimybes 2025-aisiais tapti vienu patraukliausių pasirinkimų tiems, kurie ieško visiškai ar iš dalies fiksuoto pajamingumo investavimo priemonių su geru rizikos ir grąžos balansu.
Juo labiau kad tarpusavio skolinimo rinka tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje per pastaruosius dešimt metų sėkmingai išaugo kūdikystės etapą ir, nepaisydama globalių ekonominių iššūkių ir geopolitinių įtampų, išlaikė stabilumą bei įrodė, kad gali būti reikšminga alternatyva tradicinėms turto klasėms.
Pasak vienos pirmųjų Lietuvoje licencijuotos tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ įkūrėjo Evaldo Remeikio, ekonominio nestabilumo metai, pandemija ir geopolitiniai sukrėtimai išryškino tarpusavio skolinimo modelio gebėjimą prisitaikyti ir veikti decentralizuotai ir vis labiau demokratizuoti finansinių paslaugų rinką pasitelkiant dalijimosi ekonomikos modelį.
Eksperto teigimu, tendencijos ir pokyčiai, laukiantys P2P skolinimo rinkos 2025 metais, kurs ilgai lauktą lūžį, kuris gali iš esmės pakeisti finansinių paslaugų vartotojų įpročius ir lūkesčius.
E. Remeikis pastebi, kad vienas pagrindinių ateinančių pokyčių – dar didesnė technologijų integracija į P2P platformas. Tai leis ne tik pagerinti kredito rizikos vertinimą, bet ir didinti skaidrumą, paprastinti investavimo procesus, pritraukti platesnį investuotojų ratą ir užtikrinti jų interesų apsaugą.
Apie minėtas tendencijas ir pokyčius investavimo rinkoje – išsamus interviu su E. Remeikiu.
Pradėkime nuo to, kokie apskritai buvo keleri pastarieji metai P2P sektoriui?
Žvelgiant atgal į kiek ilgesnį laikotarpį, apimantį pasaulinę pandemiją ir daugelyje šalių fiksuotą ekonominį sulėtėjimą, tarpusavio skolinimo rinka parodė savo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti. Galima sakyti, kad šiuo laikotarpiu geriausiai atsiskleidė kolektyvinio investavimo ir rizikos pasidalijimo naudos, kuo pagal teoriją ir pasižymi šis sektorius. Taip, per pandemiją buvo tikėtasi laikino neveiksnių paskolų padidėjimo, bet griežtesni skolininkų vertinimo procesai, padidintos palūkanos ir sumažintos paskolų sumos bei vyriausybės veiksmai dalijant ar skolinant lėšas verslui ir gyventojams padėjo stabilizuoti situaciją ir apsaugoti investuotojų interesus. Įdomu tai, kad investuotojai Lietuvoje veikiančiose tarpusavio skolinimo platformose pandemijos metu uždirbo aukštesnę grąžą nei įprastai.
Kitas svarbus aspektas – technologijų įsigalėjimas. P2P platformos greitai reagavo į ekonominius pokyčius, diegdamos dirbtinio intelekto (DI) ir automatizuotas kreditų vertinimo sistemas. Šios technologijos padėjo tiksliau įvertinti paskolų riziką apskaičiuojant paskolų pelningumą, siekiant išlaikyti investuotojams stabilią grąžą, nepaisant klientų rizikos ir prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų.
Ir, svarbiausia, kad, nepaisant iššūkių, P2P sektorius išliko patrauklus savo generuojama grąža. P2P investavimas tapo alternatyva tiems, kurie siekė didesnės grąžos, net jei dėl to teko prisiimti daugiau rizikos. Tokios platformos kaip „Paskolų klubas“ veikė kaip stabilizuojantis veiksnys, pasiūlęs aiškiai apibrėžtas investavimo sąlygas ir patrauklias uždarbio galimybes.
Jūsų atstovaujamas sektorius yra stipriai reguliuojamas, tad ar sektoriui darė poveikį reguliaciniai pokyčiai?
Didieji pokyčiai reguliuojant mūsų sektorių jau įvyko prieš kelerius metus ir tikriausiai taiklu būtų sakyti, kad Lietuvos investuotojams bendrai labai stipriai pasisekė su tarpusavio skolinimo reguliavimu.
Lietuva buvo viena pirmųjų ES šalių, pasitvirtinusių šio sektoriaus reguliavimą, be to, bendromis Lietuvos banko ir kitų institucijų pastangomis jis buvo sudėliotas su daugybe svarbių saugiklių taip, kad apsaugotų tiek investuotojų ir besiskolinančiųjų interesus, tiek pačias investavimo platformas.
Tikriausiai daugelis girdėjo istorijas, kai investavimo platformos kai kuriose net ir netolimose šalyse, surinkusios investuotojų pinigus, skelbė apie bankrotus, o jų įkūrėjai dingo nežinia kur. Ir tokių istorijų Europoje ne viena. Tačiau Lietuvoje tokių istorijų nebuvo nė vienos ir esu tikras, kad nebus. Reikalavimas aiškiai atskirti investuotojų ir įmonės lėšas yra tik vienas iš gerai apgalvotų ir šiam verslui palankių reguliavimo pavyzdžių.
Per pastaruosius kelerius metus buvo ir naujų reguliacinių pokyčių, tačiau „NEO Finance“, kuriai priklauso platforma „Paskolų klubas“, sėkmingai pritaikė savo veiklos modelį naujiems pakeitimams, įskaitant duomenų apsaugos, vartotojų apsaugos ir skaidrumo reikalavimų įgyvendinimą. Platforma laiku investavo į reguliacinės atitikties užtikrinimą ir tai tapo konkurenciniu pranašumu.
Artimiausiu metu tikimasi tolesnių ES reguliavimo pokyčių, kurie gali suteikti daugiau galimybių veikti iškart keliose šalyse. „NEO Finance“ ir kitos Lietuvos P2P platformos, kurios jau įgyvendino griežtus reguliacinius reikalavimus, bus pasirengusios maksimaliai išnaudoti šias galimybes.
Kaip manote, kokios tendencijos labiausiai veiks tarpusavio skolinimo sektorių 2025 m.?
Žinoma, kad tiek investuotojus, tiek besiskolinančius stipriai veiks karo Ukrainoje eiga. Nuo to priklausys, kaip į ateities perspektyvą žiūrės investuotojai ir vartotojai. Tačiau bus svarbios ir kitos globalios geopolitinės tendencijos, tokios kaip ES ir Kinijos prekybos karas. Jis taip pat gali paveikti P2P sektorių. Jei šis prekybinis konfliktas paskatins ekonomikos lėtėjimą ar prekybos trukdžius, vartotojų paskolų poreikis gali mažėti. Tačiau tai taip pat gali padidinti tokių alternatyvių finansavimo sprendimų kaip P2P paklausą, nes tradiciniai finansiniai įrankiai gali tapti mažiau prieinami.
Visgi labiausiai tendencijas turėtų veikti šiuo metu stebimi tektoniniai pokyčiai su palūkanomis.
Gal galite detalizuoti, ką turite omenyje?
Stipriai pakilusios palūkanos pastaraisiais metais buvo stipriai į aukštumas iškėlusios tokių labiau tradicinių turto klasių kaip indėliai, obligacijos patrauklumą. Tačiau dabar, Europos Centriniam Bankui žengus į palūkanų mažinimo erą, situacija keičiasi.
Jau dabar matome, kad bankai pradeda mažinti indėlių palūkanų normas. Ir šis procesas, žvelgiant į bazinių palūkanų prognozes, vis ryškės. Kelio bankams elgtis kitaip tiesiog nėra.
O pastaraisiais metais klestėjusioje įmonių obligacijų rinkoje vis garsiau skamba istorijos apie pradelstus mokėjimo terminus ar net įmonių nemokumo atvejus. Nevardysiu konkrečių vardų, bet žiniasklaidoje nemažai istorijų, kai net ir gerai žinomos didelės įmonės susiduria su finansinėmis problemomis, joms nepavyksta laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų. Į pakilimą pastaraisiais metais išgyvenusią obligacijų rinką sugužėjo tikrai daug verslų ir investuotojams tampa vis sunkiau susigaudyti, kurie emitentai yra patikimi.
Galiausiai, net ir lietuvių pamėgtoje NT rinkoje vidutinis būsto nuomos pajamingumas sostinėje dėl aukštų kainų ir vis dar santykinai didelės pasiūlos yra susitraukęs iki kiek daugiau nei 5 proc.
Tokiomis aplinkybėmis P2P platformos turėtų būti viena iš labiausiai galimybėmis žibančių turto klasių investuotojams, ieškantiems fiksuoto ar iš dalies fiksuoto pajamingumo priemonių. Taip bus todėl, kad vartojimo paskolos gebės pasiūlyti didesnę grąžą net ir esant santykinai žemoms palūkanų normoms dėl šiam investavimo produktui būdingų aukštesnių taikomų palūkanų. O patrauklumą dar didina tai, kad šis sektorius gerokai labiau nei obligacijos leidžia diversifikuoti riziką, nes investuotojai gali investuoti per platformas į tūkstančius paskolų automatiniu būdu, ką itin sunku padaryti obligacijų pirkimo atveju.
O kaip šiuo metu atrodo P2P investicijų grąžos vidurkis? Ir kaip siekiate užtikrinti pakankamą investicijų grąžos ir rizikos pusiausvyrą?
P2P investicijų grąžos vidurkis svyruoja tarp 8–14 proc., priklausomai nuo platformos, paskolos tipo ir rizikos lygio. „NEO Finance“ siūlo platų investavimo pasirinkimą, leidžiantį investuotojams pasirinkti tinkamą grąžos ir rizikos pusiausvyrą. Didelės rizikos paskolos gali pasiūlyti didesnę grąžą, tačiau reikalauja didesnio finansinio raštingumo, t.y. gebėjimo paskaičiuoti finansinę grąžą esant didesniam neveiksnių paskolų santykiui.
Platformos siekia užtikrinti šią pusiausvyrą pasitelkdamos įvairias priemones. Pavyzdžiui, rizikos draudimo fondai apsaugo investuotojus nuo visiško paskolų nevykdymo nuostolių, o griežti skolininkų atrankos procesai yra paremti pažangiais vertinimo modeliais. Kitas svarbus aspektas – skaidrumas. Investuotojai gali matyti detalią informaciją apie paskolos gavėją, įskaitant paskolos tikslą, o tai leidžia priimti teisingus sprendimus, remiantis duomenų analitika.
„NEO Finance“ taip pat pabrėžia diversifikacijos svarbą. Skatinama investuoti į daugelį skirtingų paskolų, kad vieno skolininko nemokumas neturėtų didelės įtakos visam portfeliui. Be to, platforma reguliariai, kasmet, atnaujina savo rizikos valdymo politiką, atsižvelgdama į ekonomikos sąlygų pokyčius.
Be abejo, investavimas, net ir esant palankioms bendroms tendencijoms, visada yra susijęs su rizika. Svarbu nepamiršti, kad praeities investicijų grąža negarantuoja tokios pat sėkmės ateityje. Todėl kiekvienas investuotojas turi atsakingai išnagrinėti visas su investiciniais projektais susijusias sąlygas, platformų veikimą ir kitą svarbią informaciją.
Ar fiksuojate, kaip kinta P2P investuotojų profilis? Kokias investavimo tendencijas pastebite?
P2P investuotojų profilis per pastaruosius kelerius metus smarkiai išsiplėtė. Anksčiau P2P investicijos buvo dominuojamos jaunesnių, technologijas išmanančių žmonių, o dabar platformose dalyvauja ir vyresni, konservatyvesni investuotojai, ieškantys alternatyvų tradiciniams banko produktams. Akivaizdu, kad, kaip ir minėjau, sektorius „išlipo“ iš kūdikystės etapo ir net konservatyvių investuotojų pradedamas vertinti kaip reali investavimo alternatyva. Tokių platformų kaip „Paskolų klubas“ statistika rodo, kad vis daugiau investuotojų sudaro profesionalūs finansų rinkos dalyviai ir netgi mažos įmonės, kurios siekia diversifikuoti savo turimus aktyvus.
O ar technologiniai pokyčiai kaip nors keičia P2P investavimo modelį?
Technologijos atlieka lemiamą vaidmenį P2P sektoriuje, padėdamos platformoms ne tik tobulinti paslaugas, bet ir didinti skaidrumą bei saugumą.
Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas leidžia gerinti kredito rizikos vertinimą, nes DI algoritmai gali analizuoti daugybę besiskolinančiųjų duomenų, įskaitant ne tik jų kredito istoriją, bet ir elgesio modelius. Tai leidžia platformoms pasiūlyti investuotojams tikslesnę informaciją apie riziką.
Taip pat auga susidomėjimas automatizuotomis investavimo strategijomis, kurios tampa vis išmanesnės. Dalis investuotojų renkasi „auto-invest“ įrankius, kurie leidžia lengviau valdyti portfelius ir sutaupyti laiko. Tai ypač svarbu naujiems investuotojams, kurie neturi didelės patirties rinkoje.
Ar dar matote neišnaudotų galimybių, kurių galėtų imtis P2P rinkos dalyviai?
Verta paminėti edukaciją ir investuotojų informuotumo didinimą. Nors P2P sektorius auga, daugelis potencialių investuotojų vis dar nežino, kaip efektyviai naudotis šiomis platformomis. Todėl manau, kad rinkos dalyviai, kurie investuos į edukacines kampanijas ir skaidrumą, galės užtikrinti stipresnį pasitikėjimą ir ilgalaikį augimą.
Dar svarbu paminėti, kad augant paskolų portfeliams platformose drąsesni investuotojai vis aktyviau perka paskolas antrinėje rinkoje, siekdami uždirbti didesnę nei vidutinę grąžą. Tam jau reikia dar didesnio įsigilinimo į grąžos paskaičiavimą, skolininkų elgseną ir kitus platformos niuansus.
Pabandykime žvilgtelėti į 2025 m. Kokios pagrindinės tendencijos P2P skolinimo rinkoje vyraus šiais metais?
P2P skolinimo rinką labiausiai veiks kelios svarbios tendencijos. Pirmiausia, stebėsime vis gilesnę technologijų integraciją. Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sprendimai taps dar svarbesni kredito rizikos vertinimui, automatizuotam investavimui ir vartotojų patirties gerinimui.
Antra, vis labiau augs vadinamųjų ESG investicijų populiarumas. Jau dabar labai ryški tendencija, kad vis daugiau investuotojų ieško projektų, kurie ne tik siūlo finansinę grąžą, bet ir prisideda prie socialinio bei aplinkosauginio poveikio. Tokių produktų paklausa gali lemti naujų produktų atsiradimą, pvz., specializuotų fondų ar paskolų žaliosioms technologijoms finansuoti.
Trečia, globalizacija ir reguliavimo harmonizavimas ES rinkoje suteiks galimybę platformoms plėstis tarptautiniu mastu. P2P platformos galės lengviau patekti į kitų šalių rinkas ir pasiūlyti savo paslaugas platesnei auditorijai, o tai didins konkurenciją ir dar labiau skatins inovacijas.
Ar įžvelgiate, kad ekonominiai pokyčiai kaip nors stipriau paveiktų sektorių?
Prognozuojamas ES ekonomikos lėtėjimas, kurį ypač lemia Vokietijos – didžiausios Europos ekonomikos – sunkumai, gali tiesiogiai paveikti fizinius asmenis Lietuvoje. Europos Centrinis Bankas neseniai sumažino 2025 metų ekonomikos augimo prognozę iki 1,1 %, o jo prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad rizikos ekonomikos augimui kreivė „išlieka nukreipta žemyn“. Tai rodo, jog bendroje ES erdvėje ekonominė aplinka gali būti sudėtingesnė.
Tačiau situacija Lietuvoje šiek tiek kitokia – Europos Komisija pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozes: šiais metais prognozuojamas net 3 % augimas. Šie rodikliai rodo, kad Lietuvos ekonomika, nepaisant bendros ES lėtėjimo tendencijos, išlieka dinamiškesnė ir stabilesnė. Tai galėtų reikšti didesnį fizinių asmenų pasitikėjimą vietine ekonomika ir jų norą ieškoti galimybių efektyviau valdyti savo finansus.
Tokioje situacijoje P2P platformos gali tapti patrauklia alternatyva tiems, kurie nori ne tik užtikrinti savo lėšų vertę, bet ir gauti didesnę grąžą investuodami. Be to, ekonomikos augimas Lietuvoje gali reikšti, kad daugiau skolininkų bus pajėgūs laiku grąžinti paskolas, taip sumažindami kredito riziką investuotojams.
Vis dėlto, net ir teigiamų prognozių kontekste, ekonomikos lėtėjimas Europoje gali netiesiogiai paveikti Lietuvos fizinius asmenis. Tai gali atsispindėti mažesniu užsienio kapitalo srautu ar eksporto mažėjimu, dėl ko gali kilti poreikis ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ar diversifikuoti investicijas.
Tiesa, būtina atkreipia dėmesį, kad, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, investavimas visuomet susijęs su rizika. Ankstesnių investicijų grąža nėra garantija būsimiems rezultatams. Todėl kiekvienas investuotojas turėtų kruopščiai išanalizuoti visas investicinių projektų sąlygas, platformų veikimą bei kitą svarbią informaciją. Be to, straipsnyje išdėstyta nuomonė neturėtų būti laikoma investavimo rekomendacija.
Alternatyvi antraštė:
Interviu: indėliams, obligacijoms ir NT – patrauklumą susigrąžinanti alternatyva
